Dehidratacijos ir rehidratacijos hipertermijos sąlygomis poveikis aktyviai sportuojančių suaugusiųjų periferiniam ir centriniam nuovargiui

• Main Authors: Kazys Vadopalas (Author), Marius Brazaitis (Author), Albertas Skurvydas (Author), Aleksas Stanislovaitis (Author), Nerijus Eimantas (Author), Petras Minderis (Author), Justinas Kudrevičius (Author)
• Format: Book
• Published: Lithuanian Sports University, 2018-10-01T00:00:00Z.
• Subjects: article
• Online Access: Connect to this object online.
• Notes: 10.33607/bjshs.v4i79.357; 2351-6496; 2538-8347
• Keywords: Sports; GV557-1198.995; Sports medicine; RC1200-1245
• Source: Baltic Journal of Sport and Health Sciences, Vol 4, Iss 79 (2018)

Tyrimo tikslas - nustatyti dehidratacijos ir rehidratacijos hipertermijos sąlygomis poveikį aktyviai sportuojančiųjų centriniam ir periferiniam nuovargiui. Tiriamieji - suaugę aktyviai sportuojantys vyrai (n = 10, amžius 21,1 ± 1,3 m., kūno svoris 70,46 ± 6,54 kg, ūgis 174 ± 5,3 cm) ir suaugusios aktyviai sportuojančios moterys (n = 8, amžius 21,2 ± 2,4 m., kūno masė 60,88 ± 8,4 kg, ūgis 170,2 ± 4,9 cm). Visi tiriamieji ⎯ vidutinių nuotolių bėgikai, sportuojantys ne mažiau kaip 10 valandų per savaitę. Atlikti trys tyrimai - vienas kontrolinis ir du eksperimentiniai. Vieno eksperimento metu buvo sukeliama organizmo I° dehidratacija hipertermijos sąlygomis (tiriamieji 45 minutes sėdėjo panirę iki juosmens šiltoje vonioje, kurios vandens temperatūra 44 ± 1 o C). Eksperimento metu tiriami vyrai vidutiniškai neteko 0,94 ± 0,15 kg (1,33 ± 0,13%), moterys ⎯ 0,62 ± 0,18 kg (1,01 ± 0,18%) kūno svorio. Kito eksperimento metu tokia pačia procedūra sukeliant hipertermiją buvo atliekama peroralinė organizmo rehidratacija (per 1 valandą kas 6 minutes tiriamiesiems buvo duodama po 100 ml (iš viso 1000 ml) 37 o C fi ziologinio 0,9% NaCl tirpalo). Vyrų svoris vidutiniškai padidėjo 0,1 ± 0,42 kg (0,1 ± 0,58%), moterų - 0,34 ± 0,18 kg (0,57 ± 0,32%) kūno svorio. Nuovargis sukeltas atliekant maksimaliosios valingos jėgos (MVJ) izometrinį krūvį, kuris tęsėsi 120 s: kas 15 s raumuo buvo stimuliuojamas elektros impulsų pluoštu (250 ms trukmės 100 Hz dažnio elektrinių impulsų serija (TT-100 Hz)). Registruotas raumenų MVJ momentas (N·m), nevalinga raumenų susitraukimo jėga (sukelta TT-100 Hz stimuliacijos) ir raumenų centrinio aktyvavimo laipsnis (CAR). Sukėlus dehidrataciją ir atlikus rehidrataciją hipertermijos sąlygomis vyrų ir moterų rektalinė kūno temperatūra vidutiniškai padidėjo ~2 o C (p < 0,001). MVJ, TT-100 Hz ir CAR rodikliai tarp aktyviai sportuojančių vyrų ir moterų skirtingų eksperimentų metu reikšmingai nesiskyrė. Rehidratacija hipertermijos sąlygomis reikšmingai sumažino tiriamųjų centrinį nuovargį, lyginant su dehidratacija hipertermijos sąlygomis. Tačiau šis rodiklis dehidratacijos ir rehidratacijos hipertermijos sąlygomis buvo nustatytas reikšmingai didesnis, lyginant su kontroliniu eksperimentu (t. y. CAR rodiklis, lyginant su pradine reikšme, 26% sumažėjo dehidratacijos eksperimento metu; rehidratacijos eksperimento ⎯ 42%; kontrolinio tyrimo metu ⎯ 15%). MVJ ir TT-100 Hz sukeltos jėgos momento rodiklių kaita krūvio metu tarp eksperimentų reikšmingai nesiskyrė. Raktažodžiai: izometrinis krūvis, raumenų centrinis aktyvavimo laipsnis, rektalinė temperatūra, pasyvus šildymas.