Pažintinių funkcijų ir edukacinių pasiekimų sąsajos besimokančio jaunimo populiacijoje

• 主要な著者: Dalia Antinienė (著者), Rosita Lekavičienė (著者)
• フォーマット: 図書
• 出版事項: Lithuanian Sports University, 2018-10-01T00:00:00Z.
• 主題: article
• オンライン･アクセス: Connect to this object online.
• Notes: 10.33607/bjshs.v3i74.416; 2351-6496; 2538-8347
• Keywords: Sports; GV557-1198.995; Sports medicine; RC1200-1245
• Source: Baltic Journal of Sport and Health Sciences, Vol 3, Iss 74 (2018)

Pažintiniai gebėjimai - tai gebėjimai pasinaudoti pažintinėmis funkcijomis: dėmesiu, atmintimi, loginiu, erdviniu mąstymu ir pan. Paprastai jie asocijuojasi su daugeliu išorės kintamųjų, tačiau ypatingas ryšys juos sieja su eduka- ciniais pasiekimais. Užsienio mokslininkai konstatuoja aukštas šių fenomenų koreliacijas. Lietuvoje vykdytų panašių tyrimų atrasti nepavyko, nors žinant konkrečios amžiaus grupės žmonių specifi nius pažintinius gebėjimus galima būtų pakankamai tiksliai prognozuoti mokymosi pasiekimus. Tyrimo tikslas - atskleisti, kaip besimokančiųjų pažintinės funkcijos siejasi su edukaciniais veiksniais: edukacijos lygiu, mokymosi pasiekimais, subjektyviu pasiekimų vertinimu. Tyrimo uždaviniai: pateikti Pažintinių gebėjimų vertinimo metodikos patikimumo rodiklius; atskleisti skirtingų edukacijos lygių besimokančiųjų pažintinių gebėjimų ypatybes ir jas palyginti tarpusavyje; nustatyti, kaip susijęs skirtingas edukacijos lygis bei subjektyvūs ir objektyvūs žinių vertinimai su besimokančiųjų pažintiniais gebėjimais. Pažintinių gebėjimų tyrimo metodiką sudaro šios struktūrinės dalys: dėmesingumo, loginio mąstymo, skaitmeninio mąstymo, dvimačio ir trimačio erdvinio mąstymo ir aritmetinių skaičiavimų užduotys. Metodikos patikimumas yra pakankamas. Vidinė metodikos struktūra yra gera. Greta Pažintinių gebėjimų vertinimo metodikos tiriamiesiems pa- teiktas Raveno progresuojančių matricų testas ir Verbalinio išprusimo testas (autorius G. Merkys). Buvo tiriami 226 respondentai. Tyrimas atliktas įvairaus lygmens mokymosi institucijose: universitetuose, kolegijose, aukštesniosiose mokyklose, bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose. Nustatyta, kad metodika gerai diferencijuoja skirtingo edukacijos lygio tiriamuosius. Gauti pakankamai ryškūs pažin- tinių gebėjimų skirtumai aukštos ir žemos edukacijos tiriamųjų grupėse: aukštesni pažintinių gebėjimų skalių rodikliai gauti aukšto edukacijos lygio tiriamųjų grupėse. Subjektyvus tiriamųjų savo pačių mokyklinių žinių įvertinimas parodė visų pažintinių gebėjimų skalių ryšį su tiksliųjų mokslų žinių subjektyviu įvertinimu. Objektyvūs besimokančiųjų žinių vertinimai (t. y. egzaminų vidurkiai) yra statistiškai patikimai susiję su visais pažintinių gebėjimų metodikos skalių vertinimo vidurkiais. Raktažodžiai: pažintinės funkcijos; edukaciniai pasiekimai, žemas ir aukštas edukacijos lygis.