Mojamosios kojos padėties ir šuolio į tolį rezultatų ryšio analizė

• Autores principales: Ginas Čižauskas (Autor), Sigita Marija Zdanavičienė (Autor), Kęstutis Pilkaukas (Autor), Albinas Palionis (Autor), Adelė Tamošiūnaitė (Autor), Kazimieras Pukėnas (Autor)
• Formato: Libro
• Publicado: Lithuanian Sports University, 2018-10-01T00:00:00Z.
• Materias: article
• Acceso en línea: Connect to this object online.
• Notes: 10.33607/bjshs.v4i79.346; 2351-6496; 2538-8347
• Keywords: Sports; GV557-1198.995; Sports medicine; RC1200-1245
• Source: Baltic Journal of Sport and Health Sciences, Vol 4, Iss 79 (2018)

Straipsnyje nagrinėjama, koks mojamosios kojos padėties ir šuolio į tolį rezultatų ryšys. Šuolio į tolį rezultatą lemia įsibėgėjimo greitis, atsispyrimo galia, judesių tobulumas skriejant oru ir nušokimas. Atlikta daug šuolio technikos tobulinimo mokslinių tyrimų, tačiau labai mažai dėmesio skiriama mojamosios kojos padėčiai atsispiriant tirti. Tokio tyrimo metu naudojant dešimties segmentų modelį, rezultatai iš dalies sutampa su eksperimentiniais, kartu jiems ir prieštarauja. Nagrinėti judesį šiuo modeliu yra sudėtinga. Dėl šios priežasties, taip pat ir dėl tikslo ribotumo analizuojama tik mojamosios kojos įtaka ⎯ buvo sudarytas trijų masių modelis. Juo įvertinamas kojos judrumas per pėdos sąnarį. Tuo tikslu sudaromas strypinis trijų masių modelis, kuriuo įvertinamas pėdos sąnario judrumas, sudaroma kinetinio ir varomojo sukimo momentų lygtys. Pateiktasis modelis, keičiant įėjimo ir valdomuosius dydžius, suteikia galimybę tyrinėti atsispyrimo procesą nepriklausomai nuo to, ar šuoliai tuo metu gali būti atliekami, ar ne. Yra nustatoma pagrindinių šuolio elementų (smūgio atsispyrimo metu, pėdos tiesimo per sąnarį ir mojamosios kojos) padėties ryšys. Mojamosios kojos dinaminiai rodikliai išreiškiami dinamogramomis. Tokių priklausomybių negalima išvesti iš fi lmuoto vaizdo. Nustačius kūno korpuso svyravimų dažnį, skaičiuojamos atskirų masės centrų koordinatės, jų pirmosios išvestinės, randamos bendrojo masės centro koordinatės, nustatomas teorinis šuolio tolio priklausomumas nuo kampinių pagreičių, kuriuos valdo sportininkas. Taip sudaroma kinetinio momento lygtis, kurios pirmoji laiko išvestinė rodo ieškomą varomąjį sukimo momentą. Šiuo būdu gali būti nustatomas ir rodiklių įvairavimas, o norint kuo toliau nušokti ir įvertinti šuolio atlikimo nuoseklumą būtina tiksliai nustatyti veikimo kryptį. Pirmiausia nustatomi šuolio tolį lemiantys sukimo impulsai. Tada ⎯ realiai pasiekta momentinė sąnario jėga. Iš modeliavimo rezultatų galima padaryti išvadą: būtina šiuos įverčius objektyvizuoti. Iki šiol (neatlikus siūlomo modeliavimo) nebuvo galima nustatyti, kaip šuolio į tolį rezultatus veikia nedideli pėdos sąnario kampo pokyčiai. Raktažodžiai: mojamoji koja, šuolis į tolį, modeliavimas.