Mokinių sportavimo ir fizinio aktyvumo laisvalaikiu sąsajos su psichosocialiniais, elgesio ir mokyklos veiksniais
Mokslinėje literatūroje pasigendama darbų, kuriuose analizuojant mokinių psichosocialinės sveikatos ir elgsenos, susijusios su fi ziniu aktyvumu, problemas būtų atsižvelgiama ir į fi zinio aktyvumo kryptingumą. Todėl siekta tiks- lo - atskleisti mokinių sportavimo, fi zinio aktyvumo laisval...
Saved in:
| Main Authors: | , |
|---|---|
| Format: | Book |
| Published: |
Lithuanian Sports University,
2018-11-01T00:00:00Z.
|
| Subjects: | |
| Online Access: | Connect to this object online. |
| Tags: |
Add Tag
No Tags, Be the first to tag this record!
|
| Summary: | Mokslinėje literatūroje pasigendama darbų, kuriuose analizuojant mokinių psichosocialinės sveikatos ir elgsenos, susijusios su fi ziniu aktyvumu, problemas būtų atsižvelgiama ir į fi zinio aktyvumo kryptingumą. Todėl siekta tiks- lo - atskleisti mokinių sportavimo, fi zinio aktyvumo laisvalaikiu sąsajas su psichosocialiniais, elgesio ir mokyklos veiksniais. Tiriant naudotas apklausos raštu metodas, kuriuo buvo renkami duomenys apie mokinių socialinę integraciją ir izoliaciją, savigarbą (psichosocialinius veiksnius), žalingus įpročius ir priekabiavimą (elgesio veiksnius), mokymosi motyvaciją ir požiūrį į mokyklą (su mokykla susijusius veiksnius). Tiriamąją imtį sudarė reprezentatyvi 1162 šeštų, aštuntų ir vienuoliktų klasių mokinių grupė (534 berniukai ir 628 mergaitės), tikimybiniu atsitiktiniu būdu parinkta iš Kauno miesto mokyklų. Daliai mokinių neatsakius į klausimus apie savo fi zinį aktyvumą ar netinkamai tai atlikus, galutinė tiriamųjų imtis (kurios duomenys tiriant analizuojami) sumažėjo iki 919 asmenų. Apklausos duomenimis, kur kas aukštesnės socialinės integracijos yra laisvalaikiu fi ziškai aktyvūs mokiniai, lyginant juos su sportuojančiais ir fi ziškai pasyviais bendraamžiais. Analogiškas skirtumas būdingas ir berniukams, tačiau jis nenustatytas tarp mergaičių. Nerasta skirtumo tarp sportuojančių, laisvalaikiu fi ziškai aktyvių ir pasyvių mokinių savigarbos. Rūkymas labiau paplitęs tarp fi ziškai pasyvių mokinių. Sportuojantys mokiniai dažniau rūko nei laisvalaikiu fi ziškai aktyvūs bendraamžiai. Tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų nustatyta tendencija, kad dažniau rūko laisvalaikiu fi ziškai pasyvūs mokiniai, lyginant juos su fi ziškai aktyvesniais bendraamžiais. Skirtumas tarp įvairaus fi zinio akty- vumo mokinių pagal svaigiųjų gėrimų vartojimą nenustatytas. Fiziškai aktyvūs mokiniai dažniau įsitraukia į priekabiavimą nei sportuojantys ir fi ziškai pasyvūs bendraamžiai. Jiems statistiškai reikšmingai būdingesnis priekabiavimas, tačiau reikšmingų sąsajų tarp viktimizacijos ir fi zinio aktyvumo nerasta. Laisvalaikiu fi ziškai aktyvių mokinių mokymosi motyvacija aukštesnė nei sportuojančių ir fi ziškai pasyvių. Analogiškai laisvalaikiu fi ziškai aktyvių berniukų mokymosi motyvacija aukštesnė nei sportuojančių mokinių. Laisvalaikiu fi ziškai aktyvūs mokiniai yra palankesnės nuomonės apie save, kaip apie moksleivį, nei sportuojantys ar fi ziškai pasyvūs bendraamžiai. Analogiška tendencija nustatyta ir tarp mergaičių, tačiau nebūdinga berniukams. Raktažodžiai: mokinių fizinis aktyvumas, socialinė integracija ir izoliacija, savigarba, žalingų įpročių ir priekabiavimo raiška, mokymosi motyvacija, požiūris į mokyklą. |
|---|---|
| Item Description: | 10.33607/bjshs.v1i68.524 2351-6496 2538-8347 |